Tyrimo tikslas
Įvertinti Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugos sričiai 2020 m., išskirti pagrindinius savivaldos prioritetus kultūros paveldo apsaugos finansavime, įvertinti projektų ir darbų tęstinumą, suprasti savivaldybių požiūrį kultūros paveldo esančio jų teritorijose atžvilgiu.
Tyrimo išvados:
- Savivaldybių finansavimas kultūros paveldo apsaugai didėja ir reikšmingai viršija Kultūros paveldo departamento biudžeto didėjimo tempą. Tai sufleruoja didėjančią paveldosaugos svarbą vietiniame lygmenyje.
- Dėl ribotų finansinių išteklių savivaldybės atlieka tik svarbiausius tęstinius kultūros paveldo priežiūros darbus. Didesniems tvarkybos projektams (tyrimams, restauravimui ir pan.) dažnai trūksta lėšų, tad jie atliekami tik pritraukus papildomą finansavimą.
- Paveldosaugos samprata ir priemonės tarp savivaldybių pastebimai nevienodos: integracija į bendrą savivaldybės politiką, iškelti tikslai kultūros paveldui (skirtas rekreacijai ar tik pritaikytas gyventojų ir verslo poreikiams), paveldo apsaugos suvokimas kaip būtinybės ar prievolės ir esamų priemonių gausa kiekvienoje savivaldybėje skirtinga.
- Maža dalis savivaldybių turi parengtas ir nuosekliai vykdomas Paveldotvarkos programas.
Tyrimą atliko: Valstybinė kultūros paveldo komisija
Tyrimo metai: 2021 m.
Tyrimo ataskaita: Savivaldybių veiklos kultūros paveldo apsaugos srityje 2020 m. analizė
Originalus šaltinis: Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuoroda