Tyrimo tikslas:

įvertinti, koks atlygis kūrėjams yra skiriamas Lietuvos kultūros tarybos finansuojamuose projektuose ir kokie egzistuoja skirtumai tarp kultūros ir meno sričių.

Tyrimo uždaviniai:

• įvertinti, ar skiriamas atlygis menininkams LKT finansuojamuose projektuose bei kokios apimties atlygis skiriamas;
• įvertinti skiriamo atlygio menininkams skirtumus priklausomai nuo kultūros ir meno srities;
• įvertinti skiriamo atlygio menininkams skirtumus priklausomai nuo LKT strateginio finansavimo organizacijos;
• pateikti išvadas.

Tyrimo išvados:

1. Matomi ryškūs skirtumai tarp skirtingų kultūros ir meno sričių. Atlygius kūrėjams įprasta mokėti scenos menų srities projektuose. Tuo tarpu kitose srityse praktika skiriasi. Vizualiuosiuose menuose bei taikomuosiuose menuose (dizainas, architektūra) atlygis kūrėjams numatomas retai ir mažas. Vizualiuosiuose menuose dominuoja praktika, kad kūryba turi būti finansuojama tik iš stipendijų, tuo tarpu projektinis finansavimas skiriamas vadybai ir kitoms su projekto įgyvendinimu susijusioms išlaidoms.
2. Visose srityse dominuoja nedideli atlygiai. Mažiausiu mokamu atlygiu kūrėjams išsiskiria literatūros sritis. Bendrai visų sričių vienam kūrėjui vidutiniškai skiriamas atlygis neperžengia 800 Eur.
3. Remiantis Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės tyrimo duomenimis, matoma, kad dauguma kurėjų priklauso kūrybinėms sąjungoms. Pastarosios galėtų imtis iniciatyvos prisidėdamos prie teisingo atlygio kūrėjams. Šiuo metu pozityviu pavyzdžiu išsiskiria tik Lietuvos kompozitorių sąjunga: tiek skiria didžiausias lėšų dalis kūrėjams, tiek vykdo pastovią kūrėjų atlygio stebėseną.
4. Lietuvoje šiuo metu suskaičiuojama apie 10 700 menininkų (LKT, VMI, MKO 2022 m. duomenys). Vidutiniškai per metus LKT skiria kūrėjams apie 7,6 mln. Eur (vertinant tiek stipendijas, tiek projektinį finansavimą). Jei LKT galėtų prisidėti prie kiekvieno menininko kūrybos, vienam kūrėjui per metus tektų apie 700 Eur. Natūralu, kad valstybės finansavimas yra nepajėgus užtikrinti pastovaus teisingo atlygio visiems kūrėjams, todėl gali atskirais kūrybos etapais prisidėti tik prie dalies kūrėjų. Todėl prie kūrėjų gerovės užtikrinimo galėtų prisidėti tik pilnai veikianti ekosistema, t. y., aktyviai veikiančios kultūros organizacijos, siekiančios generuoti pajamas arba pritraukti papildomą finansavimą, aktyviai veikiantys kūrėjai, aktyviai kultūrinėse veiklose dalyvaujantys gyventojai ir mokantys
   už kultūros paslaugas, aktyviai veikiantys kiti rinkos dalyviai: mecenatai, kolekcionieriai ir t. t.

Tyrimą atliko: Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė. Tyrimas atliktas pagal Lietuvos kultūros tarybos tyrimų planą.

Tyrimo metai: 2022 m.

Tyrimo ataskaita: „Teisingas atlygis už kūrybą“ ataskaita (2022)

Tyrimo pristatymas: „Teisingas atlygis už kūrybą” pristatymas (2022)

Originalus šaltinis: Lietuvos kultūros taryba