Tyrimo tikslas: parengti priemonę, kuri padėtų nustatyti Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose prioritetus, kultūros raidos regionuose potencialą ir perspektyvas.

Tyrimo uždaviniai:

• išsiaiškinti, kokio tipo įstaigų juridinis statusas dominavo regionuose, kaip jos pasiskirstė savivaldybėse;
• ištirti, kokie yra pagrindiniai regionų kultūros lauko finansavimo šaltiniai, projektų įgyvendinimo formos, jų viešinimas;
• įvertinti, ar skiriamas atlygis menininkams LKT finansuojamuose projektuose bei kokios apimties atlygis skiriamas;
• ištirti, kokius partnerius kultūros veikėjai pasitelkia įgyvendindami projektus, koks yra bendradarbiavimo su užsienio kolegomis lygis;
• išnagrinėti infrastruktūros ir lėšų poreikio klausimus bei savanorystės svarbą įgyvendinant projektus;
• išsiaiškinti, kokie kultūrinio identiteto simboliai dominuoja savivaldybėse.

Tyrimo išvados:

1. Regionų kultūros lauke dominuoja biudžetinės įstaigos. Jos, palyginti su kito juridinio statuso įstaigomis, gerokai aktyviau teikia paraiškas Lietuvos kultūros tarybai, inicijuoja įvairias kultūrines veiklas. Biudžetinės įstaigos regionuose formuoja kultūros paslaugų ir produktų pasiūlą.
2. Pagrindinis regioninių kultūros organizacijų finansavimo šaltinis yra viešosios lėšos. Apie 65 proc. apklaustų organizacijų kaip svarbų finansavimo šaltinį nurodė LKT skiriamas KRF lėšas.
3. Regionuose dominuoja kultūros organizacijos, kuriose dirba iki penkių darbuotojų. Jos per metus įgyvendina 1–5 projektus. Įgyvendinamų projektų vertė dažniausiai neviršija 5 tūkst. Eur.
4. Vieno projekto metu paprastai įgyvendinamos kelios veiklos. Įprastai regionų kultūros organizacijos vykdo veiklas, orientuotas į bendruomenes. Pagrindinės kultūrinės veiklos įgyvendinamos regionuose: kūrybinės dirbtuvės, festivaliai, parodos ir koncertai. Ši tendencija yra bendra visoms apskritims. Dominuoja bendruomeninis (mėgėjų) menas.
5. Didžioji dalis (76 proc.) apklausoje dalyvavusių organizacijų pačios disponuoja infrastruktūra, kurioje gali vykdyti kultūros ir meno projektus.
6. Regionų kultūros organizacijos yra iš esmės linkusios bendradarbiauti su savo miesto ar gyvenvietės organizacijomis. Tik 25 procentai dažnai bendradarbiauja su kelių apskričių organizacijomis ir tik 13 proc. – su partneriais iš užsienio. Tai prisideda prie projektų lokalumo, ribotos idėjų sklaidos ir riboto organizacijų augimo.
7. Su užsienio partneriais dažniau bendradarbiauja viešosios įstaigos ir asociacijos. Apie 20 proc. VšĮ ar asociacijų dažnai į projektus įtraukia užsienio partnerius (palyginimui, BĮ – 8 proc.).
8. Dalis kultūros veiklų yra sukuriama savanorystės pagrindu ir nereikalauja finansinių resursų. Tokių veiklų įgyvendina net apie 30 proc. apklaustųjų Alytaus, Marijampolės apskrityse. Mažiausiai savanorystės pagrindu įgyvendinamų veiklų yra Šiaulių ir Panevėžio apskrityse (iki 10 proc.).
9. Vietos identiteto simboliai dažniausiai sieti su kultūros paveldu ar etnine kultūra. Visgi labiau reikėtų atkreipti dėmesį į tas savivaldybes, kurių projektų vykdytojai negalėjo išskirti jokio su savivaldybe besisiejančio ženklo ar simbolio. Tai rodo, kad savivaldybė suprantama kaip „neišsiskirianti“, neturinti savo identiteto.
10. Įprastai regionuose įgyvendinami projektai skirti visoms amžiaus grupėms – nesegmentuojant auditorijos. Dominuoja lokalios viešinimo priemonės, kaip organizacijos socialiniai tinklai, interneto svetainė, regioninė spauda, skrajutės, plakatai.

Tyrimą atliko: Martynas Tininis, Kristina Mažeikaitė, Martynas Darškus, Violeta Bogucevičienė.

Tyrimo vadovė: Kristina Mažeikaitė.

Tyrimo metai: 2022 m.

Tyrimo ataskaita: Regionų kultūros organizacijų apklausa 2019 m.

Originalus šaltinis: Lietuvos kultūros taryba