Tyrimo tikslas: įvertinti regionų kultūros organizacijų situaciją bei potencialą, palyginti 2019 m. ir 2021 m. kultūros ir meno organizacijų rezultatų pokyčius bei išsiaiškinti, kaip regionų kultūros organizacijas paveikė koronaviruso (Covid-19) pandemija.

Tyrimo uždaviniai:

• parengti regionų kultūros organizacijų apklausos klausimyną, kuris atlieptų Tolygios kultūrinės raidos modelio koncepciją ir sudarytų galimybes apklausos rezultatus palyginti su ankstesniu regionų kultūros organizacijos tyrimu (2019);
• atlikti regionų kultūros organizacijų apklausą siekiant, kad apklausoje būtų reprezentuojamos organizacijos regioninės bei juridinių vienetų įvairovės aspektais;
• gautus apklausos rezultatus palyginti su 2019 m. regionų kultūros organizacijų apklausos rezultatais ir nustatyti svarbiausius pokyčius;
• remiantis apklausos rezultatais įvertinti, kaip regionų kultūros organizacijas paveikė koronaviruso (Covid-19) pandemija;
• pateikti išvadas bei rekomendacijas naujos kadencijos regioninėms kultūros taryboms, kurios formuos 2024–2027 m. regionų prioritetus, Lietuvos kultūros tarybai, kuri administruoja regioninių kultūros tarybų veiklą, bei politikos formuotojams.

Tyrimo išvados:

1. Regionų įstaigos dažniausiai yra kultūros centrai, muziejai ir bibliotekos, atstovaujančios etninės kultūros ir tautodailės, muzikos, bibliotekų, muziejų, dailės sritims ir tarpsritiniams projektams bei, jų pačių teigimu, dažniausiai plėtojančios profesionalųjį meną;
2. Įgyvendinami kultūros ir meno projektai dažniausiai yra lokalūs, kai įtraukiami partneriai ir pasitelkiami viešinimo kanalai dažniausiai neperžengia savivaldybės ribų;
3. Nors dažniausiai įgyvendinamos projektų formos yra tos pačios (edukacijos ir festivaliai), matoma, kad regionų kultūros organizacijos planuoja pradėti veiklą organizuodamos įvairias naujas projektų įgyvendinimo formas: stovyklas, plenerus, rezidencijas, leidinius ir skaitmeninimo projektus;
4. Pastebimas ryšys tarp įgyvendintų projektų kiekio ir etatų, skirtų jiems įgyvendinti, – nepriklausomai nuo to, kokio dydžio (vertės) buvo projektas. Kadangi vidutiniškai vienam projektui teko vienas etatas, tai projekto dydis (vertė) siejasi su regionų kultūros įstaigų turimais žmogiškaisiais ištekliais;
5. Dauguma regionų kultūros organizacijų nepasisako už Tolygios kultūrinės raidos programos koregavimą;
6. Nors regioninių kultūros tarybų veikla dažniausiai yra nevertinama arba vertinama gerai, tačiau Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskričių kultūros organizacijos dažniau išreiškė kritiką dėl kultūros ir meno projektų vertinimo skaidrumo, objektyvumo ir RKT kompetencijos.

Tyrimą atliko: Martynas Tininis, Kristina Mažeikaitė

Tyrimo vadovė: Kristina Mažeikaitė

Tyrimo metai: 2022

Tyrimo ataskaita: Regionų kultūros organizacijų apklausa 2021 m.

Tyrimo infografikai: Regionų didžiausi ir mažiausi rodikliai 2021 m.

Originalus šaltinis: Lietuvos kultūros taryba