Tyrimo tikslai:

1. Nustatyti gyventojų nuomonę apie kultūros produktų/ paslaugų prieinamumą ir kokybę;
2. Nustatyti gyventojų kultūros produktų/ paslaugų vartojimo lygį, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje;
3. Nustatyti ir įvertinti gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo paslaugomis srityje pokytį per 2014-2016 metų laikotarpį.

Svarbiausios tyrimo išvados:

1. Gyventojų tipologija
   1. Palyginus su 2014 metais, išaugo aktyvių kultūros mylėtojų ir puoselėtojų dalis, o kultūrą vartojančių, bet joje ribotai dalyvaujančių gyventojų dalis sumažėjo: Lietuvos gyventojai pradėjo kiek aktyviau dalyvauti įvairiose kultūrinėse veiklose.
2. Kultūros produktų vartojimas
   1. Muziejų, galerijų ir parodų vartojimas mažėja, o tokios kultūrinės informacijos poreikį dalinai užpildo per masines informacijos priemones (TV, internetą) prieinama informacija apie muziejus, kultūros paveldo objektus ir pan. Tai aiškinant galima kelti kelias prielaidas: pirma, tai – įtaka plačios ir visapusiškai augančios virtualios informacinės erdvės galimybių; antra, esami muziejai, galerijos ar parodos nebetenkina augančių vartotojų kokybės ir pateikimo poreikių.
3. Gyventojų (įskaitant ir regionų gyventojų) dalyvavimas kultūroje
   1. Per tiriamąjį laikotarpį reikšmingai išaugo gyventojų dalyvavimas socialiniuose tinkluose. Apie pusė Lietuvos gyventojų (įskaitant ir regionų gyventojus) internetu ir socialiniais tinklais naudojasi dažnai, t.y. beveik kas dieną. Tai – puiki informacijos apie kultūrą, pažintinių bei interaktyvių kultūrinių programų sklaidos priemonė, eliminuojanti regioninę, turtinę, amžiaus, pajamų ir pan. atskirtis.
4. Gyventojų pasitenkinimas kultūros paslaugų prieinamumu
   1. Kultūros paslaugų prieinamumas tiriamuoju laikotarpiu Lietuvos gyventojams sumažėjo ir tai, tikėtina, lėmė nuo 2015 metų sausio 1 dienos įvestas euras ir su tuo susijęs įvairių paslaugų kainų išaugimas. Kultūros paslaugų prieinamumo sumažėjimas tik dar labiau padidino pajamų atskirtį tarp Lietuvos gyventojų. Pavyzdžiui, nors labiausiai sumažėjo scenos meno renginių prieinamumas, šių renginių lankymas pakilo. Tai reiškia, kad dalis gyventojų galimybės lankytis scenos meno renginiuose neteko visai, o finansiškai stipresni gyventojai scenos meno renginiuose pradėjo lankytis dažniau;
   2. Tiriamuoju laikotarpiu daugumos kultūros paslaugų ir produktų kokybės pakelti nepavyko (išskyrus knygų, spaudos, kino filmų ir viešųjų bibliotekų paslaugų).

Svarbiausios tyrimo rekomendacijos:

1. Peržvelgti muziejų, parodų, galerijų koncepcijas, pritaikant jas šiuolaikiniams, dinamiškiems, interaktyviems vartotojų poreikiams.
2. Numatyti, organizuoti ir palaikyti kultūros paslaugų perkėlimą į virtualią erdvę, kuriant vartotojams patrauklius, interaktyvius kultūros produktus.
3. Esant kritiškai mažai archyvų paslaugų vartotojų daliai ir turint omeny jos mažėjimą, rekomenduojama iš esmės peržvelgti archyvų paslaugų teikimo bei informacijos sklaidos gyventojams koncepciją.

Tyrimą atliko: UAB „Socialinės informacijos centras“ ir UAB „Norstat LT“

Atlikimo metai: 2017

Visas tyrimas: Gyventojų dalyvavimas kultūroje 2017

Tyrimo pristatymo skaidrės: Gyventojai kultūroje 2017: pristatymas

Tyrimo duomenys: Lietuvos duomenų archyve (LiDA)