Tyrimo tikslas: Išanalizuoti tris pagrindinius architektūros viešojo administravimo sistemos lygmenis:
- valstybės lygmenį, kurį sudaro valstybės institucijų veikla;
- vietos savivaldos (savivaldybių) lygmenį, apimantis savivaldybių institucijų ir konkrečių valstybės tarnautojų (administracijos direktorių ir vyriausiųjų architektų) veiklą;
- profesinės savivaldas.
Tyrimo santrauka:
Tyrimo išvados:
- Valstybės institucijos stokoja įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose užtikrinti įstatymų viršenybės principo laikymąsi.
- Architektūros srityje priimamuose valstybės institucijų įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose pasigendama teisės normų aiškumo, taip pat pačių teisės aktų tarpusavio suderinamumo, pastebėtos ir piktnaudžiavimo valdžia apraiškos.
- Glaudesnio valstybės institucijų bendradarbiavimo ir tarnybinės pagalbos, veiklos skaidrumo stoka taip pat yra svarbios priežastys, lemiančios architektūros viešojo administravimo sistemos veikimo nesklandumus ir kokybės trūkumus.
- Istoriškai susiformavusi savivaldybės (miesto) vyriausiojo architekto pareigybė savo esme ir paskirtimi turi tam tikrą dualistinį pobūdį – ji apima tiek viešojo administravimo funkcijas, tiek naujų projektinių sprendinių nustatymą, privalomą statytojams ir jų pasamdytiems kitiems toje teritorijoje veiklą vykdantiems architektams.
- Pagrindinės sritys, kuriose veikia savivaldybių vyriausieji architektai, yra teritorijų planavimo ir statybos sritys.
Tyrimą atliko:
- Tyrimą organizavo: Architektūros kokybės vystymo asociacija
- Tyrimą atliko: Daiva Bakšienė, Kristina Matvejenkaitė, Dovilė Usavičė
Atlikimo metai: 2017
Visas tyrimas: Architektūros viešosios administracinės sistemos vertinimas