Tyrimo tikslai:

1. Ištirti kultūros infrastruktūrą (kultūros įstaigų tinklą, žmogiškuosius išteklius) skirtingo tipo savivaldybėse;
2. Įvertinus esamą situaciją ir gyventojų poreikius, parengti efektyvaus kultūros įstaigų ir paslaugų tinklo modelių rekomendacijas skirtingo tipo savivaldybėms.

Svarbiausios tyrimo išvados:

1. Kultūros įstaigų teisinis statusas
   1. Dauguma (98 proc.) savivaldybių įsteigtų kultūros centrų turi biudžetinės įstaigos statusą.  Visų tyrime nagrinėjamų savivaldybių įsteigtų muziejų teisinis statusas yra biudžetinė įstaiga;
   2. Kultūros centrai ir muziejai turėdami viešųjų įstaigų statusą būtų labiau orientuoti į rezultatus. Galimybė gautas pajamas panaudoti įstaigos veikloje padėtų gerinti paslaugų kokybę ir spręsti kultūros įstaigose iškylančias problemas (mažus darbo užmokesčius, problemas pritraukiant jaunus specialistus, nepakankamą finansavimą infrastruktūrai, kt.). Įstaigos vadovas ir darbuotojai būtų labiau motyvuoti teikti kokybiškas ir bendruomenei bei svečiams patrauklias paslaugas.
2. Kultūros paslaugų koncentracija
   1. Esama kultūros įstaigų tinklo struktūra atskleidžia vyraujantį vertikalų požiūrį į LR bibliotekų, LR kultūros centrų, LR muziejų įstatymų įgyvendinimą. Integruotas požiūris į šiuos įstatymus leistų koncentruoti kultūros paslaugas ir efektyviai išnaudoti turimus resursus.
3. Kultūros įstaigų infrastruktūros valdymas
   1. Užsienio praktika rodo (pavyzdžiui, Nyderlandų), kad pasiteisina centralizuotas kultūros įstaigų infrastruktūros ūkio valdymas, kuriam gali būti steigiama specializuota įstaiga arba ši funkcija pavesta vienai iš jau veikiančių savivaldybės įstaigų. Centralizuotas ūkio valdymas lyginant su decentralizuotu gali leisti efektyviau bei profesionaliau valdyti infrastruktūrą. Ūkį valdant centralizuotai, kultūros įstaigų vadovai gali nesirūpinti remonto, patalpų priežiūros ir panašiais klausimais, o savo veiklą sukoncentruoti į tiesiogines įstaigos veiklas.

Svarbiausios tyrimo rekomendacijos:

1. Kultūros paslaugų koncentracija
   1. Kultūros įstaigų ir jų padalinių skaičius turėtų būti labiau siejamas su gyventojų skaičiumi;
   2. Kiekviena savivaldybė turėtų peržiūrėti savo kultūros įstaigų tinklą ir identifikuoti tuos padalinius, kurie aptarnauja mažą gyventojų skaičių ir turi prastesnę paslaugų kokybę. Siekiant pagerinti bendrą paslaugų kokybę, svarstytina galimybė apjungti du ar daugiau to paties tipo įstaigų padalinius, jeigu tai iš esmės nepablogina prieinamumo prie kultūros ir kūrybinių paslaugų;
   3. Tikslinga tęsti ir toliau plėtoti praktiką, kuomet kultūros įstaiga neapsiriboja savo pagrindine funkcija, bet teikia ir kitas kultūrines paslaugas. Bibliotekos ir muziejai gali teikti kultūros centrų paslaugas, apjungti bendruomenę kultūrinėms veikloms. Bibliotekoje gali veikti muziejus ar galerija. Yra daugybė integracijos alternatyvų, kurių įgyvendinimas suteikia didesnę pridėtinę vertę bendruomenei ir kitiems lankytojams.
2. Kultūros įstaigų tinklas ir įstaigų veiklos orientacija
   1. Visų savivaldybių tipų atveju, rekomenduojama, kad formuojant kultūros įstaigų valdymo modelius būtų sudaromos kuo geresnės galimybės įstaigoms savo biudžetą papildyti pajamomis už teikiamas paslaugas, lėšomis iš privačių rėmėjų ir įvairių programų. Papildomų šaltinių pritraukimas sustiprintų įstaigas ir sudarytų prielaidas paslaugų kokybės pagerinimui.

Tyrimą atliko: UAB „BGI Consulting” ir VšĮ „KULTUR“

Atlikimo metai: 2012

Visas tyrimas: Kultūros ir kūrybinės paslaugos savivaldybių kultūros įstaigose