Tyrimo tikslas: sužinoti mokinių, mokytojų, švietimo, kūrybinio ir verslo sektoriaus atstovų, tėvų ir bendruomenės narių nuomonę apie kūrybiškumą bei jo ugdymą šiandienos visuomenėje.

Svarbiausios tyrimo išvados:

1. Kas trečias tyrime dalyvavęs respondentas mano esąs nekūrybingas ir teigia, kad jų darbe ar moksle kūrybiškumo nereikia, kad kūrybiškumas – tai žaidimas, nerimta veikla ir pan. kas rodytų dalies respondentų tradicinį požiūrį į kūrybiškumą, kai kūrybiškumas siejamas tik su menine veikla ir kūryba.
2. Kūrybiškumas labiausiai svarbus kūrybinio sektoriaus atstovams ir mokiniams, o mažiausiai – tėvams ir vietos bendruomenės nariams.
3. Kas penktas apklaustas mokinys (-ė) teigia, kad nepritaria, ir daugiau nei trečdalis visiškai nepritaria teiginiui, kad mokykloje gerbiami ir skatinami kūrybiškai mąstantys mokiniai.
4. Mokinių kūrybiškumui atsiskleisti labiausiai padeda muzika, jos klausymasis bei gera nuotaika ir emocijos, rami, gera, atpalaiduojanti ir tinkama aplinka, kurioje mokiniai jaučiasi gerai.
5. Dažniausiai respondentų minimi kūrybiškumui pasireikšti trukdantys veiksniai – tai laiko trūkumas bei laiko stoka, netinkama kūrybiškumui pasireikšti aplinka taip pat kitų žmonių kritika ir abejingumas, nesupratimas, darbas, kurį respondentas dirba bei nustatytos taisyklės, reikalavimai ir standartai.
6. Kūrybiškumą, respondentų nuomone, galima būtų skatinti pagiriant, palaikant, padrąsinant, skatinant domėjimąsi ir smalsumą, suteikti laisvę kurti, ugdant kūrybišką asmenybę, ugdant kūrybinį mąstymą bei rodant pavyzdį.

Tyrimą atliko: VšĮ „Socialinės informacijos ir mokymų agentūra“

Atlikimo metai: 2013

Visas tyrimas: Viešosios nuomonės tyrimas „Kūrybingumo samprata“