Tyrimo tikslas: išsiaiškinti teigiamas ir neigiamas LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio nuostatų dėl kompensacinio atlyginimo ir 2012 m. birželio 13 d. LRV nutarimu Nr. 699 patvirtinto tvarkos aprašo taikymo pasekmes.
Svarbiausios tyrimo išvados:
- KA neturėjo neigiamo poveikio informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje.
- KA teisinis reglamentavimas tiek visuminiu, tiek atskirų elementų (KA mokėtojų, objektų, procedūros ir pan.) požiūriu Lietuvoje atitinka šiuo metu galiojančią ES teisę. <…> Viena vertus, darytina išvada, kad šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas užtikrina mažesnę administracinę naštą verslo subjektams: KA sumoka tie verslo subjektai, kurie jo nesiekia susigrąžinti, o ne tie, kurie pradžioje, įveždami prekes į Lietuvą, pirmiausiai KA sumoka, tačiau jas eksportuodami susigrąžina. Kartu susigrąžinimo procedūrą turėtų būti siekiama padaryti veiksmingesne.
- Vertinant autorių teisių apsaugos stiprinimo požiūriu, 2012 metais įsigalioję ATGTĮ pakeitimai buvo pozityvūs: autorių ir gretutinių teisių turėtojams surenkamos KA sumos dydis ženkliai išaugo (pavyzdžiui, priskaičiuoto KA 2013 metų 1 pusmetį palyginti su visais 2010 metais padidėjo net 14 kartų).
Svarbiausios tyrimo rekomendacijos:
- Rekomenduojama nekeisti kompensacinio atlyginimo mokėjimo pareigą turinčių subjektų – esamas reguliavimas atitinka tiek ES teisę, tiek nacionalinius interesus užtikrinti veiksmingą ir veikiančią kompensacinio atlyginimo surinkimo sistemą.
- Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje mokesčių našta yra didesnė nei Estijoje (32 vieta iš 189) ir Latvijoje (49 vieta iš 189) (Lietuva užėmė 56 vietą pagal mokesčių naštą), ir kadangi KA mokėtojai už laikmenas ir už įrangą didžiąja dalimi (nuo 64 iki 67 % visų KA mokėtojų) yra tie patys verslo subjektai, siekiant mažinti administracinę naštą Lietuvos verslo subjektams dėl KA mokėjimo tikslinga suvienodinti KA apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir principus už laikmenas ir už įrangą.
- Sparčiai tobulėjant pagrindinėms IT charakteristikoms reikalinga arba 1) dažniau nei kas dvejus metus – t. y. 2 kartus per metus atnaujinti LĮ sąrašą; 2) atsisakyti bet kokių LĮ pagrindinių charakteristikų nurodymo sąraše. Pirmuoju atveju KA administravimo našta nepagrįstai išaugtų, todėl rekomenduojama pasirinkti antrąjį būdą.
Tyrimą atliko: doc. dr. Ramūnas Birštonas, Dalia Budrienė
Atlikimo metai: 2014
Visas tyrimas: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB įgyvendinimas Lietuvoje