Tyrimo tikslas:

Atlikus Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) administruojamos humanitarinės literatūros leidybos programos (toliau – Programa) analizę, įvardyti pagrindines programos tendencijas ir investicijų į programą pasiektus rezultatus bei nurodyti šios programos santykį su kitomis humanitarinės literatūros finansavimo priemonėmis.

Tyrimo uždaviniai:

• išnagrinėti Programą ir parodyti, kiek lėšų jai skirta, kiek ir kokios kultūros ir meno organizacijos siekė gauti ir gavo finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo (toliau – KRF). Nustatyti, kokio tipo paraiškoms (pagal leidinio mokslo kryptį, kilmę, projekto įgyvendinimo formą, trukmę) ir įstaigoms buvo skiriamas finansavimas;
• Ištirti, iš kokių kitų LKT administruojamų programų kultūros ir meno organizacijos pritraukia lėšas versdamos ir leisdamos humanitarinės literatūros pakraipos leidinius (toliau – humanitariniai leidiniai).
• apžvelgti, kokie humanitariniai leidiniai ir (ar) kokio tipo įstaigos yra finansuojami Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programoje (toliau – Lituanistikos programa) bei Lietuvos kultūros instituto (toliau – LKI) Vertimų skatinimo programoje (toliau – Vertimų programa).

Tyrimo išvados:

1. Humanitarinės literatūros leidybos programoje finansavimą dažniau gavo istoriniams ir filosofiniams leidiniams skirti projektai. Istoriniai leidiniai dažniausiai buvo lietuviškos, o filosofijos – užsienietiškos kilmės. Programos veikimo pradžioje vyravo vertimai iš anglų, lenkų kalbų, tačiau nuo 2018 metų kalbų, iš kurių verčiami kūriniai, įvairovė didėjo, – reikšmingai pagausėjo kūrinių, verčiamų iš vokiečių, prancūzų ar kitų kalbų.
2. Humanitarinės literatūros leidybos programos finansuotuose paraiškose pastebėta itin didelė specialistų kaita – 4-iuose iš 5-ių projektų įdarbintas vis naujas vertėjas ir (ar) redaktorius. Tiek vertėjų, tiek redaktorių kaita susijusi su tuo, kad verčiami įvairių kalbų leidiniai, kad specialistai pasirenkami pagal srities specializaciją (pavyzdžiui, istorikas nebus įdarbinamas verčiant ar redaguojant filosofinį leidinį), bei su mažu atlygiu, tenkančiu šiems specialistams.
3. LKT finansavimas pasiekia įvairių humanitarinių leidinių leidybą visoje Lietuvoje. Humanitarinės literatūros leidybos programoje finansuoti Vilniuje ir Kaune įsikūrusių įstaigų akademiniai istoriniai, filosofiniai, menotyriniai leidiniai – žodynai, biografijos, filosofijos traktatai. Tolygios kultūrinės raidos programos dėka išleisti humanitariniai leidiniai dažniau buvo pažintiniai (albumai, katalogai), kraštotyriniai ir (arba) skirti tam tikram įvykiui ar asmenybei. Kitose LKT programose humanitarinių leidinių įvairovė buvo didelė, juos leido įvairiose Lietuvos savivaldybėse registruotos kultūros ir meno organizacijos.

Tyrimą atliko:

Tyrimo vadovė – Kristina Mažeikaitė, tyrėjai – Martynas Tininis, Šarūnas Šlekys. Tyrimas atliktas pagal Lietuvos kultūros tarybos tyrimų planą.

Tyrimo metai: 2022 m.

Tyrimo ataskaita: Programos „Humanitarinės literatūros leidyba“ vertinimas 2022 (PDF)

Tyrimo infografikai: Programos „Humanitarinės literatūros leidyba“ vertinimo infografikai (PDF)

Originalus šaltinis: Lietuvos kultūros taryba