Projekto tikslas: trumpalaikis tikslas – atlikti kiekvienos Vilniaus miesto savivaldybės kultūros įstaigos ir programų pajamų ir išlaidų analizę ir įvertinti valstybės paramos būtinumą ir efektyvumą. Projekto ilgalaikis tikslas – remiantis atlikta analize ir kitų užsienio šalių savivaldybių patirtimi pateikti pasiūlymus, kaip pertvarkyti lėšų, skiriamų savivaldybių kultūros programoms, planavimą, valdymą bei kontrolę ir nustatyti labiausiai tam tikslui tinkamus rodiklius. Vertinant užsienio patirtį, atskaitos tašku pasirinkta pripažinto Europos kultūros centro Edinburgo (Didžioji Britanija), palaikančio glaudžius ryšius su Vilniumi, patirtis.

Tyrimo rekomendacijos:
Dėl savivaldybių kultūros vadybos pertvarkos:

1. Kultūrinei veiklai administruoti skirti tik specialistus, turinčius vadybinį išsilavinimą bei atitinkamą kompiuterinį raštingumą.
2. Nustatyti asmeninę vadovų atsakomybę už teikiamus rezultatus.
3. Išgryninti kultūros paslaugų teikimo funkciją, atskiriant pagalbines funkcijas ir pavedant jas administruoti specializuotoms privačioms arba valstybinėms įstaigoms.
4. Nustatyti visoms įstaigoms vieningą, jų veiklos pobūdį atitinkantį mokamų paslaugų tiekimo ir viešų pirkimų tvarką.
5. Organizuoti kultūros įstaigų veiklos auditą, kurį atliktų specializuotų privačių institucijų specialistai.

Dėl kultūrinės veiklos pertvarkos:

1. Organizuoti kultūros specialistų ir miesto visuomenės viešą Vilniaus kultūros politikos bei renginių strategijos ir tarpatutinių kultūrinių ryšių plėtros gairių aptarimą. Remiantis pateiktais pasiūlymais, parengti sostinės kultūros politikos bei renginių strategijos ir tarptautinių kultūrinių ryšių plėtros programinius dokumentus.
2. Numatyti, kad savivaldybė teikia finansinę paramą tik kultūrinėms veikloms ir projektams, kurie įtraukti į miesto strateginį planą ir atitinka miesto kultūros politikos nuostatas bei strategijas.
3. Siekiant užtikrinti skaidrų finansų valdymą, strateginio plano kultūros programos tikslams numatomos lėšos turi būti papildomai nurodomos kiekvienai įstaigai (taip pat ir bibliotekoms) ir projektams atskirai.
4. Parengti kriterijus savivaldybės finansavimui gauti ir tipinę kultūros projektų finansavimo sutartį, numatant paramos teikimo sąlygas bei taisykles ir gavėjo atsakomybę bei atskaitomybę už lėšų panaudojimą.
5. Naujus didelius kultūros projektus pradėti realizuoti tik atlikus jų įgyvendinamumo ir tęstinumo analizę.
6. Parengti ir pristatyti rėmėjams savivaldybės kultūros projektų rėmimo nuostatus ir sąlygas. Siekiant sudaryti menininkams palankesnes galimybes pritraukti rėmėjų lėšas, kultūros informaciniame centre įsteigti konsultanto pareigybę, kurio funkcija būtų bendrauti su rėmėjais, informuoti juos apie savivaldybės įgyvendinamus kultūros projektus ir padėti menininkams bendrauti su rėmėjais.
7. Pertvarkyti Kultūros ir meno skyriaus darbą, kad skyriaus specialistai tiesiogiai vadovautų atskirų kultūros sričių darbui ir vykdytų jų veiklos strateginio planavimo, administravimo ir savivaldybės lėšų panaudojimo priežiūros funkciją:
   1. Specialistas, atsakingas už bibliotekų veiklą ir informacinį kultūros aprūpinimą;
   2. Specialistas, atsakingas už bendruomenės centrų (kultūros centrų) veiklą;
   3. Specialistas, atsakingas už profesionalių kolektyvų veiklą ir kūrybinių projektų įgyvendinimą;
   4. Specialistas, atsakingas už miesto kultūros renginius ir laisavalaikio organizavimą;
   5. Specialistas, atsakingas už kultūros veiklų aprūpinimą pagalbinėmis paslaugomis;
   6. Skyriaus vadovas, koordinuojantis kultūros veiklą mieste.
8. Prie Kultūros ir meno skyriaus įsteigti modernų kompiuterizuotą kultūros įstaigų finansų tvarkymo centrą, kuris, vadovaudamasis sutartimis su kultūros įstaigomis, administruotų jų lėšas ir būtų išlaikomas iš pajamų, gaunamų už šias paslaugas.
9. Remiantis tyrime pateiktais duomenimis, peržiūrėti ir racionalizuoti, personalo skaičių ir jų išsidėstymą miesto seniūnijose, kad kultūros paslaugos būtų vienodai prienamos visiems miesto gyventojams.
10. Sudarant strateginį planą, nustatyti naują patalpų išlaikymo išlaidų dydžio įvertinimo kriterijų – 1 m^2 išlaikymo išlaidos.

Dėl bibliotekų veiklos pertvarkos:

1. Susitarus su privačiais verslininkais dėl ilgalaikės nuomos lengvatinėmis sąlygomis (tai būtų savotiškas kultūros rėmimas), pagal galimybes perkelti bibliotekas iš netinkamų patalpų (ypač naujuose miesto rajonuose) į prekybos ir pramogų kompleksų patalpas. Prekybos centruose lankosi daug žmonių, todėl bibliotekos galėtų sulaukti daugiau skaitytojų, be to, šios patalpos būtų gerai apsaugotos ir jose būtų galima įrengti daugiau kompiuterių skaitytojams.
2. Reorganizuoti bibliotekos valdymą taip, kad būtų vienas vadovas ir kultūros ir meno skyriaus vyresnis specialistas, atsakingas už bibliotekų darbą, atsisakyti vyresnio bibliotininko-vedėjo pareigybės, o jo funkcijas, mokant priedą, perduoti kitiems bibliotekų darbuotojams.
3. Knygų užsakymo pareigas perduoti Bibliografinio-informacinio ir metodinio skyriaus darbuotojams, kompiuterizuojant šį procesą ir numatant tiesioginį knygų užsakymą ir komplektavimą iš leidyklų, o sutaupytas lėšas skirti bibliotekų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.
4. Paruošti bibliotekų renginių strategiją ir bendrą su leidyklomis programą, kurioje būtų numatyta rengti skaitytojų susitikimus su naujų knygų autoriais.
5. Organizuoti sistemingą informacijos apie naujas knygas teikimą bibliotekoms ir, apklausų būdu tiriant skaitytojų poreikius, rengti užsakymus naujoms knygoms.
6. Įjungti biblioteką į Vilniaus savivaldybės informacinę sistemą ir Lietuvos bibliotekų informacinę sistemą. Įvesti privalomą bibliotekų darbuotojų kompiuterinio raštingumo atestaciją.

Dėl muziejų veiklos pertvarkos:

1. Sujungti B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus, V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus ir V. Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus bei T. Venclovo kabineto-muziejaus valdymą ir pavesti administracinius klausimus spręsti vienam iš bibliotekininkų, mokant jam priedą prie atlyginimo.
2. Paskirti Kultūros ir meno skyriaus specialistą, kuris būtų atsakingas už muziejų veiklos plėtrą ir efektyvumą.
3. Patikslinti muziejų darbuotojų pareigines instrukcijas ir reformuoti apmokėjimo sistemą taip, kad iš muziejaus papildomai gautų lėšų pagal nustatytą tvarką būtų mokami priedai.
4. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, patikslinti muziejų darbo laiką savaitgaliais ir šventinėmis dienomis.
5. Įsteigti savivaldybės viešąją įstaigą „Literatūrinis A. Puškino sodyba-muziejus“ ir perduoti jai panaudos teise valdyti kitų savivaldybės institucijų žinioje esančio Markučių parko žemę. Parengti ir įtraukti į miesto strateginį planą miesto ir remėjų lėšomis finansuojamos istorinės sodybos aplinkos atkūrimo ir jos pritaikymo vilniečių ir miesto svečių kultūringam poilsiui programą. Muziejaus teritorijoje atidaryti parduotuvę, kur būtų prekiaujama rašytojo kūriniais įvairiomis kalbomis ir atmintinais Markučių parko bei sodybos suvenyrais.
6. Parengti muziejuose specialų pamokų ciklą moksleiviams apie kultūros veikėjų vaidmenį šalies istorijoje ir drauge su švietimo skyriumi rekomenduoti mokykloms nemokamai įtraukti jas į neformalaus ugdymo programas.
7. Įsteigti Vilniaus istorijos muziejų (numatoma Rotušėje), kurio lankymas būtų nemokamas ir kuris būtų finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, tačiau papildomai lėšos būtų kaupiamos prekiaujant suvenyrais prie muziejaus esančioje parduotuvėlėje.
8. Jei Marijos ir Jurgio Šlapelių giminančiai sutiktų, papildomai skirti lėšų ir parengti Vilniaus krašto istorijos ekspoziciją laikinoje Šlapelių namo, esančio gausiai turistų lankomoje senamiesčio dalyje, ekspozicijų salėje, o vasarą ir greta esančiame kiemelyje. Lankymas būtų nemokamas, o papildomos lėšos kaupiamos prekiaujant suvenyrais prie muziejaus esančioje parduotuvėlėje.
9. Kreiptis į visas žinybas, turinčias savo įstaigų muziejus (pvz., Lietuvos banko Lietuvos pinigų muziejų), be jokių ribojimų atverti savo duris visuomenei, o informaciją apie šiuos muziejus įtraukti į informacijos apie miestą sistemą.

Dėl kultūros centrų veiklos pertvarkos:

1. Parengti kultūros centrų darbo strategiją, atspindinčią jų, kaip bendruomenės kūrybinio aktyvumo skatintojo, funkciją ir numatančią, kad jų veikloje pagrindinis dėmesys bus skiriamas:
   1. įvairių socialinių ir amžiaus grupių kultūriniam lavinimui, organizuojant nemokamus arba dalinai mokamus būrelius,
   2. kultūrinio seniūnijos gyventojų tarpusavio bendravimo skatinimui.
2. Kiekvienoje seniūnijoje paskelbti veikiančių pastatų rekonstravimo, pritaikymo arba naujų nedidelių, kultūrinei veiklai tinkamų bendruomenės centrų plėtros projektų konkursą, įtraukiant į šį darbą jaunus architektus.
3. Kaip indėlį į Lietuvos bendro programavimo dokumento rengimą ir kad pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas, inicijuoti specialią programą, kurios tikslas būtų miesto bendruomenės ugdymas, steigiant naujus bendruomenės centrus, pritaikant esamus kultūros centrus, bibliotekas ar kitus savivaldybės pastatus;
4. Parengti ir įtraukti į miesto strateginį planą programą, finansuojamą savivaldybės ir rėmėjų lėšomis, kurios tikslas būtų įtraukti jaunus žmonės į kultūrinę veiklą, mokant juos naudotis naujomis technologijomis, ir kurią įgyvendinant dalyvautų šiuolaikinių technologijų specialistai bei kultūros centrų darbuotojai.
5. Pakeisti kultūros centrų nuostatus ir suteikti jiems savivaldybės viešosios įstaigos statusą, sudarant galimybę jų valdyme dalyvauti vietos visuomeninių (pensininkų, teatro mėgėjų ir pan.), etninių ir kitų grupių atstovams.
6. Numatyti strateginiame plane, kad lėšos yra skiriamos kiekvienam kultūros centrui atskirai, remiantis tokiais kriterijais:
   1. gyventojų skaičiumi jų veiklos rajone;
   2. gyventojų skaičiumi dalyvaujančiu centro kultūrinio ugdymo programose (remiantis nedidelio nario mokesčiu apskaitos duomenimis);
   3. pateiktomis renginių paraiškomis, kuriose būtų nurodoma:
      1. renginių atitikimas miesto kultūros politikos tikslams ir laukiamas jo poveikis
      2. auditorija, kuriai skiriamas renginys;
      3. išsami renginio sąmata;
      4. finansavimo šaltiniai;
      5. prašomos iš savivaldybės dotacijos dydis;
      6. numatoma rėmėjų parama;
      7. ataskaitos apie renginio įvydymą drauge su finansine ataskaita apie lėšų panaudojimą, pateikimo tvarka ir terminai.
7. Siekiant užtikrinti skaidrų finansų valdymą, parengti ekonomiškai pagrįstą centrų teikiamų paslaugų, tarp jų ir patalpų nuomos, kainoraštį ir jį patvirtinti Vilniaus mero įsakymu.
8. Parengti kultūros centrų darbuotojų pareigines instrukcijas ir numatyti vieningą visų pareigybių darbo užmokesčio ir skatinimo sistemą.
9. Suderinti kultūros centrų renginių planą su miesto organizuojamų renginių planu.
10. Reorganizuoti UAB „Vilniaus parkai“ į VšĮ „Vilniaus parkai“, kuri admistruotų visus savivaldybės žinioje esančius parkus. Parengti parkų naudojimo kultūrinei veiklai startegiją, kurios tikslas – skatinti vilniečių kultūrinį aktyvumą ta skiriant parkų erdves.
11. Remiantis tyrimo duomenimis, peržiūrėti Etninės veiklos centro, Kultūros informacijos centro ir M.K. Čiurlionio namų funkcijas, darbuotojų skaičių ir savivaldybės dotacijos dydį, kad ji atitiktų miesto kultūros politikos tikslus.

Dėl profesionalių meno kolektyvų veiklos pertvarkos:

1. Paskelbti konkursą meno kolektyvams savivaldybės ilgalaikei (3 metai) paramai gauti.
2. Suteikti konkursą laimėjusiems meno kolektyvams teisę naudotis savivaldybei priklausančiomis patalpomis savo veiklai vykdyti.
3. Sudaryti su meno kolektyvais ilgalaikes savivaldybės finansinės paramos teikimo sutartis, numatant aiškias jos teikimo sąlygas ir šiuos kriterijus:
   1. kokybinius:
      1. Kultūros ministerijos ekspertų komisijos pateiktus programos kokybinius vertinimus;
      2. atitikimą miesto kultūros politikos tikslams.
   2. kiekybinius:
      1. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu rengiamų koncertų ir spektaklių skaičius (kiekvieną renginį įvertinant pagal tipinę sąmatą);
      2. koncertų ir spektaklių skaičius (kiekvieną renginį įvertinant pagal tipinę sąmatą) Vilniaus miesto kultūros pristatymuose užsienyje.

Dėl miesto kultūrinių renginių organizavimo pertvarkos:

1. Miesto renginių planas turėtų būti svarstomas ir tvirtinamas kartu su miesto biudžetu ir jį sudarytų festivaliniai projektai bei juos papildantys didesnio masto savivaldybės kultūros centrų renginiai.
2. Planas būtų pristatomas miesto verslininkams, kad jie turėtų laiko įvertinti vieno ar kito renginio rėmimo galimybes ir savo įmonės biudžete numatyti šiam tikslui lėšas.
3. Organizuodama renginius miesto savivaldybė turėtų vengti kitų įstaigų, tokių kaip Kultūros ministerija, Nacionalinė filharmonija, projektų dubliavimo. Savivaldybės renginių planas turi atspindėti miesto kultūros politikos tikslus ir būti skirtas įvairiapusiškam bendruomenės kultūriniam ugdymui.
4. Privačios miesto renginių organizavimo inicityvos turi būti derinamos su miesto renginių strategija bei tikslais ir atitikti Kultūros ir meno skyriaus parengtus kokybinius ir techninius reikalavimus.
5. Parengti tipinę savivaldybės sutartį su privačių institucijų renginių organizatoriais, kur būtų nurodytos renginių organizatorių ir savivaldybės finansiniai ir kiti įsipareigojimai bei mokamos savivaldybės infrastruktūrinės paslaugos (budinti policija ir kitos tarnybos, visuomeninio transporto maršrutų pakeitimai ir t.t.).
6. Savivaldybės ir miesto renginių priežiūrai vykdyti iš įvairių savivaldybės tarnybų darbuotojų sudaryti renginių priežiūros grupę.
7. Festivalio pagrindinis organizatorius, fizinis ar juridinis asmuo, parenkamas konkurso būdu, įvertinant:
   1. pateikto scenarijaus atitikimą festivalio idėjai ir savivaldybės kultūros politikos tikslams;
   2. dalyvavimo festivalyje galimybes, kurias organizatoriai suteikia savivaldybės kultūros įstaigų darbuotojams ir privačias iniciatyvas atstovaujančioms gyventojų grupėms;
   3. numatomą festivalio įtaką miesto socialinių grupių kultūriniam gyvenimui;
      1. mokykloms:
         1. galimybė pasirodyti festivalyje;
         2. galimybė susipažinti su kūrybiniame procese naudojama technika ir instrumentais;
         3. seminarai ir paskaitos mokyklose;
         4. mokytojų informavimas apie festivalio dalyvius ir pan.
      2. kultūros darbuotojams:
         1. susitikimai su festivalio dalyviais;
         2. festivalio programų peržiūros ir aptarimai;
         3. mokymas.
      3. gyventojams:
         1. susitikimai su festivalio dalyviais;
         2. paskaitos apie pristatomus projektus, istorinės kūrinių retrospektyvos.
      4. aktyviai dalyvaujantiems renginiuose gyventojams:
         1. festivalio remėjų-narių programos;
         2. kūrybinių įgūdžių lavinimo programos.
      5. menininkams:
         1. mokymai, kaip organizuoti pasirodymą;
         2. įvairių šalių atstovų supažindimas su programos pristatymo ypatumais;
         3. kūrybiniai seminarai.
   4. atitikimą nurodytiems festivalio organizavimo reikalavimams;
   5. renginio sąmatos efektyvumą (pagal pateikiamą išlaidų/naudos
      analizę).
8. Su organizatorių konkurso nugalėtoju savivaldybė sudaro trejų metų festivalio organizavimo sutartį, numatydama galimybę ją nutraukti, jei organizatorius nevykdytų sutarties sąlygų.
9. Savivaldybė nustato teikiamos metinės dotacijos festivaliui dydį ir su festivalio remėjais sudaro festivalio papildomo finansavimo sutartį. Festivalio organizatoriui gali būti teikiama papildoma savivaldybės parama jį reklamuojant, mažinant teikiamų savivaldybės paslaugų įkainius, sudarant sąlygas naudotis savivaldybei priklausančiomis patalpomis, atviromis aikštėmis ir kt.
10. Festivaliui pasibaigus, atliekamas finansinės veiklos auditas; festivalio priežiūros darbo grupė, apsvarsčiusi auditorių ataskaitą, numato kitų metų festivalio dotacijos dydį ir sudaro sutartį su remėjais.

Darbą parengė: dr. Margarita Starkevičiūtė

Įgyvendimo metai: 2002

Tyrimo medžiaga: Vilniaus miesto savivaldybės kultūros įstaigų ir renginių finansavimo analizė