Tyrimo tikslas: suteikti formą naujo, kitokio, gyvo Vilniaus miesto muziejaus idėjai.
Tyrimo išvados:
- Poreikis ir lūkesčiai:
Vilniaus miesto gyventojai, muziejininkystės, istorijos bei turizmo ekspertai ir politikai (Vilniaus savivaldybė, Kultūros ministerija, LR Seimo nariai) sutaria, kad Vilniui miesto muziejaus reikia. Diskutuojant nuolat prisimenamas artėjantis Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus 2023-aisiais. Kalbant apie tokio muziejaus turinį išskiriamos dvi būtinos jo veiklos kryptys: turistams ir moksleiviams skirta nuolatinė miesto pažinimo ekspozicija ir vilniečiams skirtos laikinosios parodos. Muziejus neįsivaizduojamas be edukacinės programos (ekskursijų, kūrybinių dirbtuvių, leidinių). Dauguma miesto gyventojų siūlo pritaikyti muziejui esamą ir menkai išnaudojamą istorinį pastatą. Vos keli respondentai mano, kad vertėtų statyti muziejui naują pastatą. - Vizija:
Siekiant kurti aktualią ir lankomą instituciją siūloma Vilniaus miesto muziejų steigti kaip tyrimų, miesto pažinimo ir informacijos centrą, kuris pristatytų Vilnių tiek vilniečiams, tiek Lietuvos ir užsienio svečiams patraukliais būdais ir neįprastais pjūviais, skatintų vietos lankytojus permąstyti pažįstamą miestą, o svetimšaliams padėtų pažinti sostinę ir užmegzti su ja ryšį. Muziejus turi būti dinamiškas ir atviras, kelti klausimus ir reaguoti į nūdienos aktualijas, komentuoti ir projektuoti miesto ateitį. Tokio muziejaus veiklos apimtų laikinųjų parodų, skirtų įvairiems miesto gyvenimo aspektams, rengimą, nuolatinės miesto pažinimo ekspozicijos kūrimą ir priežiūrą, mokslinių tyrimų vykdymą ir jų viešinimą, Vilniaus miesto muziejaus kolekcijos formavimą ir edukacinės programos kūrimą bei įgyvendinimą. - Idėjos vystymo galimybės:
Išanalizavus Muziejaus steigimo ir veiklos galimybes paaiškėjo, kad optimaliausias Vilniaus miesto muziejaus modelis yra muziejus-tyrimų centras su administracija, laikinosiomis parodomis, miesto informacijos ir pažinimo centru dab. Santuokų rūmuose (ar panašaus tipo pastate) ir pastoviąja miesto istorijos ekspozicija Rotušėje. Toks muziejus galėtų veikti efektyviausiai ir pritrauktų didelį lankytojų skaičių – 120 tūkst. žmonių per metus. Investicijų suma tokio muziejaus steigimui sudaro 700 tūkst. Eur, muziejaus veiklai reikėtų numatyti 639 tūkst. Eur per metus. Numatomi muziejaus steigėjai – Vilniaus miesto savivaldybė, aukštojo mokslo institucija ir nevyriausybinis fondas. Vilniaus miesto muziejus-tyrimų centras galėtų tapti skėtine institucija daliai miesto savivaldybei pavaldžių muziejų. Siūloma išplėsti juose pasakojamą naratyvą sukuriant nuolatinę Vilniaus būstų ekspoziciją, kuri pasakotų ne tik apie konkrečius tuose butuose gyvenusius žmones, bet ir apie gyvenimo Vilniuje sąlygas ir aplinkybes skirtingais istoriniais laikotarpiais. Ekspozicija apimtų 6 muziejus – Aleksandro Puškino muziejų, Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų, Venclovų namą-muziejų, Vinco Mykolaičio-Putino memorialinį butą-muziejų, Beatričės Grincevičiūtės memorialinį butą-muziejų ir Kazimiero Žoromskio muziejų. Šių namų ir butų muziejų visuma sudarytų patrauklų, ištisą šimtmetį apimantį maršrutą, kuris atskleistų miesto ir atskirų jo gyventojų istorijas. Tokia reorganizacija pareikalautų papildomų investicijų: Vilniaus miesto muziejaus- tyrimų centro išlaidos padidėtų apie 375 tūkst. Eur per metus, įskaitant lėšas savivaldybės muziejų infrastruktūros atnaujinimui. - Muziejaus „auginimo“ galimybė:
Keturi skirtingi galimybių studijos išnagrinėti Muziejaus steigimo ir veikimo modeliai gali būti suprantami kaip institucijos plėtros fazės: pradėti galima nuo muziejaus įkūrimo, patalpų administracijai skyrimo ir laikinų pop-up parodų rengimo; vėliau Rotušės rūsiuose galima įrengti pastovią miesto istorijos ekspoziciją; galiausiai institucija gali išsivystyti iki muziejaus su nuosavomis erdvėmis laikinosioms parodoms, informacijos ir miesto pažinimo centrui.
Tyrimą atliko: Dr. Rasa Antanavičiūtė, dr. Marija Drėmaitė, dr. Karolis Kučiauskas.
Atlikimo metai: 2018
Tyrimo tekstas: Vilniaus miesto muziejaus – tyrimų centro galimybių studija