Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas

Tyrimo tikslas: išnagrinėti dviejuose Vilniaus baroko architektūrą reprezentuojančiuose nacionalinės reikšmės objektuose (Misionierių ansamblyje ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo komplekse) nuo 2005 m. vykdytos plėtros procesą ir poveikį kultūros paveldui.

Tyrimo uždaviniai:

  1. Apžvelgti tiriamų objektų privatizavimo procesą;
  2. Išsiaiškinti, kokie tyrimai ir ekspertizės buvo atlikti, įvertinti juos kokybiniu aspektu;
  3. Išnagrinėti Vertinimo tarybų sprendimus ir apsaugos reglamentus kultūros paveldo apsaugos požiūriu;
  4. Įvertinti teritorijų planavimo procesą;
  5. Išanalizuoti architektūrinius konkursus, statybų įgyvendinimą (Misionierių ansamblio atveju);
  6. Įvertinti viešojo intereso gynimo sąlygas ir situaciją.

Tyrimo išvados:

Išnagrinėjus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo komplekso ir Misionierių vienuolyno statinių ansamblio teritorijose įvykusių ir tebevykstančių statybų įteisinimo procesus išryškėjo 5 probleminės sritys.

  • Tyrime nagrinėtas objektų privatizavimo procesas (svarbiausia išvada – viešojo aukciono metu paveldosauginiai saugikliai buvo nustatyti, tačiau po privatizacijos paveldosaugos reikalavimų nesilaikyta).
  • Įvertinti atlikti paveldo objektų tyrimai ir ekspertizės (svarbiausios išvados – teisinėje sistemoje nėra reglamentuota, kokių rūšių tyrimus būtina atlikti prieš planuojant ūkines veiklas; rengiant apskaitos dokumentus ar prieš projektavimo darbus nebuvo atlikti nešališki tyrimai, kuriuose būtų atskleista šių objektų verčių visuma ir reikšmė urbanistinėje aplinkoje; paveldo tyrimai vykdyti padrikai, taikantis prie statybų proceso; atliktų tyrimų rezultatai nesusisteminti ir neprieinami visuomenei; paveldosaugos specialioji ekspertizė yra tapusi formalumu, o ekspertizės forma ir turinys nėra orientuoti į esmę).
  • Paveldo komisijos atliktame tyrime taip pat nagrinėti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai ir apsaugos reglamentai (svarbiausios išvados – abiem atvejais buvo priimti sprendimai padalinti kultūros paveldo komplekso teritoriją į du paveldosaugos požiūriu nevienodos vertės sklypus, taip atveriant galimybes intensyviai statybai žemesnio reikšmingumo lygmens objekto teritorijoje; po teritorijų padalijimų skirtingo reikšmingumo lygmens paveldo objektų klausimai buvo svarstomi skirtingose vertinimo tarybose ir jų sprendimai nekoreliavo tarpusavyje; išryškėjo sisteminiai neatitikimai tarp deklaracijų dokumentuose ir rezultatų – paveldui „tinkamos“ formuluotės naudojimas apibūdinti jų esmės neatitinkantiems veiksmams, taip dokumentais sukuriant apgaulingą reikalavimų laikymosi regimybę).
  • Įvertintas teritorijų planavimo procesas (svarbiausios išvados – teritorijų planavimo dokumentai buvo vykdomi ir koreguojami bendrovių užsakymu ir atsižvelgiant į jų interesus; planuojant teritorijas ir tvirtinant detaliuosius / specialiuosius teritorijų planus nepakankamai atsižvelgta į paveldosaugos reikalavimus).
  • Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblio atveju analizuotas architektūrinių konkursų bei naujų statybų įgyvendinimas (svarbiausia išvada – skelbiant architektūrinius konkursus, paveldosaugos reikalavimams trūksta konkretumo ir aiškumo, o vėliau, projektavimo metu iškilus akivaizdiems prieštaravimams, atsirandančios statybų verslo ir paveldosaugos atstovų derybos, siekiant rasti kompromisą, vyksta tokia linkme, kad neretai paveldo vertė aukojama didesnei projektuojamų statybų fizinei apimčiai).

Tyrimą atliko: Paveldo komisijos nariai: doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, dr. Viltė Janušauskaitė, dr. Dalia Vasiliūnienė, Andrijana Filinaitė, Augis Gučas (buvusi Paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė sudarė tyrimo metodologiją). Tyrimus vertino ekspertės architektės Asta Prikockienė ir Giedrė Filipavičienė. Talkino Paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė ir Teisinio koordinavimo skyriaus vedėjas Rimantas Bitinas (informaciją rinko Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Oržikauskas).

Tyrimo metai: 2022

Tyrimo ataskaita: Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas

Originalus šaltinis: Valstybinė kultūros paveldo komisija