Projekto tikslas: parengti pasiūlymus, kaip reformuoti teatrų ir koncertinių organizacijų išlaidų valdymą, kad pagreitėtų teatrų ir koncertinių organizacijų pertvarka ir daugiau lėšų būtų skirta naujų kūrybinių projektų įgyvendinimui.

Tyrimo rekomendacijos: 

1. Kad visiems šalies gyventojams būtų sudarytos sąlygos aktyviai dalyvauti kuriant kultūros vertybes ir naudotis jomis, taip pat kad būtų pagyvinta tolimesnių rajonų ekonomika, Kultūros ministerija kartu su kitomis žinybomis turėtų parengti Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos regioninių kultūros branduolių veiklos, kuri integruotų visų regiono kultūros objektų darbą, ir valstybinių investicijų programas. Rengdama šias programas Kultūros ministerija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėmis, kad programos apimtų kuo daugiau šalies gyventojų. Jos galėtų tapti sudedamąja šalies nacionalinio plano dalimi ir būti papildomai finansuojamos iš ES struktūrinių fondų.
2. Suteikti valstybiniams teatrams ir koncertinėms organizacijoms didesnį teisinį ir administracinį savarankiškumą remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (1996 m. liepos 3 d. Nr. I-1428) reorganizavus juos į viešąsias įstaigas. Šitaip bus suvienodintas valstybinių bei nevalstybinių teatrų ir koncertinių organizacijų, dabar veikiančių kaip viešosios įstaigos, juridinis statusas.
3. Specifinius teatrų ir koncertinių organizacijų darbo reikalavimus reglamentuoti atitinkamos srities veiklos įstatymu (Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šių viešųjų įstaigų steigėju būtų Kultūros ministerija ir privatūs fiziniai bei juridiniai asmenys, jais galėtų būti ir etninių regionų, kur yra kultūros įstaiga, savivaldybės. Valstybės įnašas būtų teatro ar koncertinės organizacijos pastatas. Viešosios įstaigos veiklos pobūdis negalėtų būti keičiamas.
4. Numatyti mokesčių lengvatas, kurios skatintų privačius fizinius ir juridinius asmenis remti kultūros viešąsias įstaigas (pvz., neapmokestinami viešajai įstaigai
   perduotų akcijų dividendai ir pan.). Šitaip bus paskatintas kultūros ir verslo visuomenės tarpusavio bendradarbiavimas ir verslo kultūros bei etikos tobulinimas.
5. Parengti teatrų ir koncertinių organizacijų viešosios įstaigos įstatus numatant, kad jai vadovauja iš Kultūros ministerijos atstovų ir privačių dalininkų sudaryta taryba, kuri skiria šios įstaigos vadovą – administratorių ir vyriausiąjį finansininką. Vadovas stebėtojų tarybos pritarimu su kūrybiniais darbuotojais sudaro dviejų rūšių autorines sutartis – ilgalaikes (trejų metų) ir trumpalaikes (atskiriems projektams įgyvendinti). Ilgalaikės sutartys būtų sudarytos su kolektyvo meno vadovu ir pagrindiniu kūrybiniu personalu, joje turėtų būti numatyta, kad socialinio draudimo įmoką moka darbdavys. Ilgalaikės sutartys sudarytų palankesnes sąlygas meno kolektyvams kūrybiškai augti ir tobulėti. Techninis ir pagalbinis personalas samdomas remiantis darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais.
6. Teatrų ir koncertinių organizacijų viešosios įstaigos administracija, įstatymo nustatyta tvarka derindamasi su steigėjų tarybos nariais, gali laisvai disponuoti viešosios įstaigos turtu. Kad būtų galima sukaupti lėšų pastatų renovacijai ir techninės įrangos atnaujinimui, viešosios įstaigos turtas gali būti įkeičiamas bankui ar kitai finansų institucijai.
7. Padedama specializuotų institucijų, Kultūros ministerija turėtų organizuoti teatrų ir koncertinių organizacijų administratoriams specialius vadybos kursus, kad jie galėtų susipažinti su tokio pat pobūdžio įstaigų veiksmingo darbo organizavimo principais. Administratorių mokymus reikėtų rengti kartą per dvejus metus.
8. Įvertinus viešųjų įstaigų patalpų struktūrą ir pasitarus su savivaldybėmis bei Švietimo ministerija laisvas pagalbines teatrų ir koncertinių organizacijų patalpas reikėtų panaudoti vaikų ir jaunimo meniniam ugdymui teatruose ir koncertinėse organizacijose rengiant specialias kūrybos pamokas. Šiame procese galėtų dalyvauti ir kūrybiniai darbuotojai (už papildomą atlygį), tarp jų ir pensinio amžiaus asmenys. Šitaip būtų sudarytos sąlygos dvasines vertybes perduoti naujoms kartoms ir būtų tinkamiau panaudojamos meno įstaigų patalpos. Lietuvos rusų dramos teatro patalpomis galėtų naudotis ir tautinės bendrijos, tuomet pagerėtų jų veiklos sąlygos.
9. Teatrų ir koncertinių organizacijų viešųjų įstaigų veikla būtų valstybės finansuojama iš trijų šaltinių:
   1. iš valstybės biudžeto remiantis ekonominiais (kiekybiniais) ir meniniais (kokybiniais) kriterijais, ir lėšos būtų skirtos pagrindinei meno kolektyvo veiklai;
   2. iš kultūros ir sporto paramos fondo remiantis pateiktomis kūrybinių projektų paraiškomis, ir lėšos būtų skirtos eksperimentinių projektų įgyvendinimui, dalyvavimui Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose festivaliuose ir pan.;
   3. iš savivaldybių biudžetų remiantis ekonominiais (kiekybiniais) ir meniniais (kokybiniais) kriterijais arba pateiktomis kūrybinių projektų paraiškomis ir atsižvelgiant į kūrybinio kolektyvo indėlį į regiono kultūrinį gyvenimą.
10. Kultūros ministerija, remdamasi ekspertų komisijos nuomone, valstybės vardu teatrui ar koncertiniam kolektyvui (atskiriant kolektyvų finansavimą nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kaip koncertinės agentūros, finansavimo) skirtų dotaciją tam tikram žiūrovų skaičių arba tam tikro pobūdžio repertuaro spektaklių/koncertų per metus skaičiui. Finansavimo sutartis turėtų būti sudaryta trejiems metams (ji kasmet būtų patikslinama), kad būtų užtikrintas kūrybinio proceso tęstinumas, o kultūros įstaigų finansavimas – suderintas su valstybės biudžeto planavimo terminais ir tvarka. Valstybės lėšos viešajai įstaigai iš valstybės iždo būtų pervedamos tiesiogiai į jos sąskaitą. Jei valstybės ekspertų komisija manytų, kad kūrybinio kolektyvo veikla neatitinka keliamų reikalavimų, turėtų būti numatytos teisinės galimybės anksčiau laiko nutraukti ilgalaikę terminuotą darbo sutartį su meno vadovu ar kitais kūrybiniais darbuotojais.
11. Kultūros ministerija kartu su Finansų ministerija turėtų parengti viešųjų įstaigų veiklos finansinės atskaitomybės bei kontrolės tvarką, pritaikytą elektroniniam dokumentų tvarkymui. Nuostatuose turi būti numatyta, kad viešoji įstaiga steigėjams kasmet pateikia audituotas savo veiklos ataskaitas. Steigėjams turi būti numatytos teisinės galimybės anksčiau laiko nutraukti terminuotą darbo sutartį su viešosios įstaigos administratoriumi, jei nepriklausomi auditoriai nustatytų ūkinės veiklos pažeidimus. Valstybės lėšų panaudojimą viešosiose įstaigose kontroliuoja Valstybės kontrolė.
12. Į valstybės užsakymus galėtų pretenduoti tiek valstybiniai, tiek nepriklausomi kūrybiniai kolektyvai. Valstybės dotacijos dydis būtų sudarytas iš trijų sudedamųjų dalių: pastato išlaikymo išlaidų, personalo išlaikymo išlaidų ir pastatymų/koncertų išlaidų; tokiu būdu nepriklausomiems kolektyvams būtų suteikta lėšų nuomotis patalpas ir įrangą savo projektams.
13. Valstybės dotacijos vienam žiūrovui dydis turėtų skirtis priklausomai nuo teatro ar koncertinės organizacijos veiklos specifikos: dramos teatrai, muzikiniai teatrai, lėlių teatrai, Operos ir baleto teatras, choras, simfoninis orkestras, kvartetas ir t. t. Valstybės parama menininkų pasirodymams per gastroles kituose Lietuvos miestuose turėtų būti didesnė. Valstybė neturėtų remti pramoginio pobūdžio renginių. Užsienio meno kolektyvų gastrolės turėtų būti remiamos tik jei jie dalyvauja Lietuvos valstybės vardu rengiamuose pasirodymuose.
14. Vidutinė bilietų kaina turi būti tvirtinama kartu su valstybės dotacijos dydžiu ir susieta su šalies darbuotojo darbo užmokesčiu, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos Lietuvos žmonėms susipažinti su naujais kūrybiniais projektais, bet kartu būtų užtikrintas finansinis kūrybinių kolektyvų veiklos stabilumas.
15. Kultūros ministerija turėtų parengti ekspertų komisijos sudarymo ir veiklos nuostatus. Juose turėtų būti numatyta, kad į ekspertų grupę savo atstovus siunčia: įvairių meninių profesijų sąjungos (režisieriai, aktoriai, muzikantai, dirigentai, scenografai, kritikai); keturių pagrindinių etninių regionų administracijos kultūros darbuotojai; atitinkamo profilio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai; Kultūros ministerijos atstovai; žinomų užsienio festivalių organizatoriai bei kiti specialistai.
16. Komisijos nariai renkami trejiems metams, kas trejus metus trečdalis jos sudėties atnaujinama. Komisijos nariai, kol dirba komisijoje, neturi teisės gauti jokios valstybės paramos, išskyrus komisijos nariams numatytą darbo užmokestį, ir negali turėti privačių interesų kūrybinio kolektyvo, kurio veiklą vertina, atžvilgiu.
17. Ekspertų komisijos nariai turi parengti kūrybinių kolektyvų veiklos vertinimo nuostatus.
18. Kūrybinių darbuotojų socialinėms problemoms spręsti reikėtų įsteigti valstybės lėšomis finansuojamą laikinojo nedarbingumo fondą, kuris būtų sudedamoji kultūros ar socialinių programų dalis. Jį galėtų administruoti Kultūros ministerijos arba Respublikinės darbo biržos paskirtas įgaliotinis, padedamas menininkų profesinių ar kūrybinių sąjungų atstovų. Šio fondo paskirtis būtų daugiausia dvejus metus iš eilės mokėti valstybės nustatytą darbo užmokestį nepasirašiusiems terminuotos sutarties kūrybiniams darbuotojams, kurie turi ne mažiau kaip vienerių metų nepertraukiamą darbo kultūros įstaigoje stažą. Nusipelniusiems šalies kultūros veikėjams darbo užmokestis arba speciali stipendija turėtų būti mokama, iki jie sulauks pensinio amžiaus. Kultūros ministerija kartu su Socialinio aprūpinimo ministerija turėtų parengti šio fondo veiklos nuostatus ir atskaitomybės tvarką.

Darbą parengė: dr. Margarita Starkevičiūtė

Įgyvendimo metai: 2002

Tyrimo medžiaga: 

Teatrų ir koncertinių įstaigų vertinimas lietuvių kalba

Teatrų ir koncertinių įstaigų vertinimas anglų kalba